Ech. Šiandien be galo daug verkiau. Nežinau kas mane taip paveikė... Ar tai, kad pasirodė lietus, ar tai, kad jau atostogos eina į pabaigą, ar peršalimas, o gal tiesiog visko per daug susikaupė. Iš tikrųjų nežinau,o ir žinoti nelabai noriu. Kartais sveika paverkt. Šiandien taip norisi apie viską su kuo nors pasikalbėt, bet dar nepasitaikė tinkamas žmogus.
O ir Velykų visiškai nelaukiu... Sirguliuoju kaip visada, taigi nenoriu pasirodyt tokia visa paraudus ir panašiai, bet ką padarysi. Šį kartą privalau važiuoti. Tiek progų. Niekas neklausia noriu ar ne. Užtenka jau tiek daug kartoto žodžio: REIKIA. Šiemet tikrai nusimato nerealus baliukas, bet kažin ar kas norėtų sirgdamas švęst. O dar tos dovanos. Vieną jau beveik paruošėm. Ir tai tik mano dėka, nes niekam nekilo gerų minčių, tad teko pasidarbuoti kaip visada man. Tačiau dabar turim dar gana sudėtingą uždavinį: sugalvot kaip dovaną įteikt tėvų krikštasūniui.
Na ką. Negaliu daugiau rašyt. Sloga mane žudo todėl noriu greičiau pasiimt vienkartinių servetėlių.
Iki brangieji.
Prieš 4 metus
0 nuomonė(-ės,-ių):
Rašyti komentarą