Ilgasis savaitgalis

Sveiki.
Aš šiuo metu iš dalies tikrai labai labai laiminga. Savaitgalis tobulas. Daug kalbu, baisiai daug kalbu. Svarbu yra su kuo ir yra kas su manim kalba.
Šiandien buvo mišios už mamos pusbrolį kuris jau 20 metų kaip žuvęs. Aišku, aš jo nepažįstu, bet kadangi, jo patys artimiausi žmonės t.y. tėtis ir mama mirę, ir mes prižiūrim jų kapą, tai važiavau ir aš. Ir žinokit nesigailiu. Šiandien mišiose man patiko. Kunigas išvien juokėsi iš mažų vaikų kurie lakstė po bažnyčią ir rėkavo. Be to... Man ta bažnyčia labai jauki. Erdvi, gražiai suprojektuota. Taigi. Susimačiau su giminėm ir kaip visada buvo labai gera. Po to važiavom į "Po gluosniu" kur buvom užsakę pietus, nors pastaruoju metu ten labai lieva. Nu va pasisėdėjom ir tada kai jau visi ėmė skirstytis, mama pasikvietė pora giminaičių į svečius. Jie visi ta proga truputį išgėrė, o aš dauuug kalbėjau su pusseserėm, kurios šiandien abi buvo už vairo. Žinokit neįsivaizdavau, kad jos tokios nuostabios. Ankščiau nelabai būdavo progų pabendraut mums, retai matydavomės. Kažkaip jaučiausi visai jaukiai, na bent jau su viena jų jaučiausi gana jaukiai, nes kita buvo tokia rami labai. Bet nieko. Abi jos labai mielos. Ir kur gi jos ankščiau buvo? Na ką. Kai visi išsiskirstė pagaliau galėjau pailsėti.
Tačiau... Jiems išvažiavus sulaukėm vienos blogos žinios. Mirė toks pažįstamas. Mamos pusbrolių ir pusseserių tėvas. Šiaip pasijaučiau labai nesmagiai, ypač tada, kai močiutė papasakojo, kaip mano antros eilės pusbrolis verkė. Vis gi senelis. Rytoj ko gero važiuosim pažiūrėt, so... Nuotaikos tokios ramesnės tvyro pas mane šiuo metu.Bet neskaitant to, aš visai laiminga. Daug nuveikėm penktadienį su draugėm ir rytoj tikiuosi bus dar laiko susimatyt.
Na ką. Gana čia man nesąmones rašyt.
Čiuž.