Visiems gyvenime pasitaiko daug liūdnų ir sunkių akimirkų.Tada liejame ašaras,liūdime.Kartais taip norisi pasipasakoti apie tai suprantigam draugui ar suprantingai draugei,o tokių,kad ir kaip būtų sunku pripažinti yra nedaug.Tikrai buvo tokių atvejų kada buvau labai įskaudinta savo tikrų draugų.Dabar galbūt jų net nederėtų vadinti draugais,tačiau tuo metu atrodė,kad jie būtent tokie ir yra.Pasirodo reikia daug laiko pilnai pažinti žmogų,o dar daugiau laiko,kad galėtum jam patikėti savo didžiausias paslaptis ar išsilieti.Tačiau visi darom klaidų ir nuo jų daugiau ar mažiau nukenčiam.Taigi klaidų padariau ir aš,ir tikrai ne vieną,tačiau kaip sakoma iš klaidų mokomasi.Pasimokiau ir aš,iš kai kurių net labai skaudžiai.Tikriausiai jų padaryti randai širdyje išliks amžinai.Draugų susirandama,bet senieji jau negrįš.Bet ar verta gręžiotis atgal?Nemanu.Reikia žiūrėti į ateitį,kurti ją su šypsena ir džiaugtis kiekviena diena.
Prieš 4 metus
4 nuomonė(-ės,-ių):
man kyla klausimas, kodėl kai šiandien skaitau jūsų dienoraščius man kyla noras verkti? A? gal kas atsakytų.. Labai gražiai parašei :)
Deja,atsakymą gali rasti tik tu :) Ačiū :*
Patiko ;}
Deja nlb supratau, kame tema ;>
gal šiandien tokia diena, kai nesuprantu ką nori pasakyti, ryt gal bus kitaip? ;>
myliu šitą beprotę ;]*
nors ir nesupratau apie ką. Nuoširdžiai parašiai. ;>
Rašyti komentarą